- kuilioti
- kuilióti, -iója, -iójo intr. 1. menk. eiti apyvoką, ruoštis, liuobtis: Kuilio[ja] apei gyvolius Krkl. 2. refl. lakstytis, krėktis: Kiaulė kad pasiuto kuiliotis, tai rodos nėra Ll. 3. refl. menk. stumdytis: Nesikuiliók, būk ramus! Žvr. \ kuilioti; nusikuilioti; pasikuilioti
Dictionary of the Lithuanian Language.